Štetlų parduotuvės

Levinų šeimos parduotuvė, Antalieptė. Jad Vašem muziejaus kolekcija.

Prekybos centrų štetluose nebuvo, bet vargu ar jų reikėjo? Aplink turgavietę glaudėsi dešimtys mažų parduotuvių, kuriose galėjai rasti visko – nuo kasdienių prekių kaip degtukai ir duona, iki prabangių kosmetikos gaminių.

Šios parduotuvės buvo daugiau nei vietos apsipirkti. Čia žmonės kalbėdavosi, dalindavosi naujienomis, mezgė ryšius. Užėję pirkėjai veikiausiai pasisveikindavo vardu, nes pardavėjas jau buvo gerai pažįstamas. O žydai krautuvininkai dažnai lojaliems klientams leisdavo apsipirkti „ant bargo“. Žinodami apie finansinius iššūkius ir pasitikėdami nuolatiniais pirkėjais, prekes išduodavo nesusimokėjus. Skolą tiesiog įrašydavo į sąsiuvinį.

Ką manote, kokių prekių buvo galima įsigyti nuotraukoje matomoje parduotuvėje? Pasidalinkite mintimis komentaruose.