Muziejaus lankytojams
Švietimas
Socialiniai tinklai
Darbo valandos
Kiekvieną dieną
10:00–18:00
Pirmadienis - nedarbo diena
Ekspozicija
Kelionė per prarastą žydų pasaulį
Slinkti
Svajonių ir realybės galerija skirta jaunosios kartos štetlo gyventojams – vyrams ir moterims, kurie kūrė ateities planus. Šioje galerijoje atskleidžiami skirtingi Šeduvos žydų pasirinkti keliai XX a. 3–4 dešimtmečiais. Vieni dėl neapibrėžtumo, sunkumų ir augančio antisemitizmo pasiryžo emigruoti. Kiti nusprendė likti, siekti išsilavinimo ir kurti gyvenimą Lietuvoje. Tačiau beveik visi svajojo apie taikų, saugų ir laimingą gyvenimą su savo artimaisiais.
Atraskite išnykusį pasaulį — prarastą žydų civilizaciją, atgimstančią muziejuje „Dingęs štetlas“.
Parodos lankytojai kviečiami pradėti savo kelionę trumpu įžanginiu filmu, pasakojančiu štetlų istoriją. Daugiau nei 600 metų štetlai klestėjo Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – dabartinėje Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Milijonai žydų čia gyveno kalbėdami jidiš kalba, išpažindami judaizmą ir puoselėdami savitą kultūrinį paveldą.
Galima sakyti, kad visoje Vidurio ir Rytų Europoje klestėjo išskirtinė štetlų civilizacija. Žydai šiuose miesteliuose dalijosi viešąja erdve – turgavietėmis, gatvėmis – ir kasdieniu gyvenimu su krikščionių ir stačiatikių bendruomenėmis, kurios šimtmečius gyveno greta.
Pagrindinė muziejaus ekspozicijos erdvė vadinama Turgaus galerija, nes turgus – tai štetlo širdis, kasdienio gyvenimo centras ir žydams, ir lietuviams. Čia vyko prekyba, susitikimai, pokalbiai ir kultūrų sąveika. Galerijoje pasakojama apie įvairias Šeduvoje gyvavusias profesijas ir amatus, laisvalaikio veiklas, ekonominius ryšius ir tuo laikmečiu vyravusias idėjas.
Iš Turgaus galerijos lankytojai kviečiami leistis trimis skirtingais maršrutais – sekti Šeduvos žydų bendruomenės pėdomis: per jų svajones ir viltis, religinį gyvenimą iki tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių, kurių metu Lietuvos žydai tapo Holokausto aukomis ir jų bendruomenė buvo sunaikinta.
Knygos tautos galerija – tai erdvė, primenanti sinagogos interjerą. Ji sukurta pasitelkus autentiškus išlikusių sinagogų fragmentus ir dekoratyvinius elementus. Čia pasakojama, kaip štetluose buvo praktikuojamas judaizmas – nuo kasdienio religingų šeimų gyvenimo iki bendruomeninių apeigų. Iš viršutinės galerijos – balkono – atsiveria vaizdas į moterų religinį gyvenimą – kaip žydės praktikavo tikėjimą savo aplinkoje. Čia taip pat eksponuojami Šeduvos sinagogų modeliai.
Holokausto galerija prasideda nuo istorinio konteksto: Antrojo pasaulinio karo pradžios Europoje, Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos ir vėlesnio nacių bei sovietų susidūrimo. Šie įvykiai atnešė kančias, smurtą ir sunaikinimą visoms Lietuvoje gyvenusioms etninėms ir religinėms bendruomenėms. Ekspozicija atskleidžia, kaip nacių ir vietinių kolaborantų rankomis buvo sunaikinta Šeduvos žydų bendruomenė. Tačiau net ir tamsiausiu laikotarpiu atsirado žmonių, rizikavusių viskuo, kad išgelbėtų persekiojamus žydus – jie pagerbiami kaip Pasaulio tautų teisuoliai.
DĖMESIO: šioje galerijoje pateikiama jautri ir sudėtinga istorinė medžiaga.
Paskutinė parodos dalis skirta Šeduvos štetlo ir šimtų kitų Lietuvoje gyvavusių štetlų atminimui. Kartu su vietos žydų bendruomenių sunaikinimu išnyko ir turtinga jų kultūra. Vis dėlto tie, kurie išgyveno ar emigravo dar prieš Holokaustą, išsaugojo jos atminimą. Jų palikuonys, gyvenantys įvairiuose pasaulio kraštuose, pasidalijo savo šeimų istorijomis ir brangiais daiktais, taip prisidėdami prie muziejaus kūrimo.
Parodos pabaigoje lankytojai kviečiami aplankyti instaliaciją Veidai iš praeities. Nepaisant tragiškos istorijos, šioje instaliacijoje švenčiamas gyvenimas ir pagerbiami žmonės, kurie Šeduvoje gyveno, mylėjo ir juokėsi. Už kelių žingsnių nuo muziejaus, Senosiose žydų kapinėse, ten, kur gyvenimas susitinka su amžinybe, amžinojo poilsio atgulė ištisos Šeduvos žydų kartos.
