Muziejaus lankytojams
Švietimas
Socialiniai tinklai
Darbo valandos
Kiekvieną dieną
10:00–18:00
Pirmadienis - nedarbo diena
Lankytinos vietos
Atraskite turtingą Šeduvos istoriją, kultūrines tradicijas ir ramius apylinkių kraštovaizdžius – vietą, kur atgyja dingusio štetlo pasakojimas
Slinkti
Idėja sukurti parką kilo iš istorijos apie paskutinę kelionę – tragiškus 1941 m. rugpjūčio įvykius. Tą vasarą Šeduvos žydų bendruomenė buvo įkalinta už miestelio ribų įsteigtame gete, o vėliau išvežta į Liaudiškių mišką, kur įvyko žudynės. Parko planas atkartoja šią sunkią kelionę ir veda lankytojus vietovėmis, primenančiomis tas, kurias žmonės galėjo matyti pakeliui: beržų alėją, žydinčias pievas, šlapynes ir vaismedžių sodą. Šis vingiuotas kelias ne tik skirtas atminti bei pagerbti mirusiuosius, bet ir suteikia erdvės apmąstymams bei vidinėms žaizdoms užgyti. Kartu parke atkuriama biologinė įvairovė, sielvarto persmelktą vietą tarsi paverčianti gyvu kraštovaizdžiu, simbolizuojančiu atmintį ir atsinaujinimą.
Remdamasi pasakojimu apie paskutinę kelionę, „Enea Landscape Architecture“ sukūrė dizainą, kuris kiekvienai parko zonai suteikia emocinę gelmę ir ekologinę prasmę. Visoje teritorijoje pasodinta daugiau kaip 160 vietinių medžių, kurių rūšys buvo kruopščiai parinktos atsižvelgiant į vietos aplinką. „Enea Landscape Architecture“ ne tik vadovavo parko projektavimui ir statybai, bet ir prižiūrėjo kiekvieną apželdinimo proceso žingsnį, kad būtų užtikrintas ekologinis jautrumas, estetinė darna ir atitiktis istoriniams bei simboliniams vietovės sluoksniams.
Atraskite turtingą Šeduvos apylinkių paveldą
Lankydamiesi Šeduvos žydų istorijos muziejuje, skirkite laiko pažinti ir aplinkinį regioną. Įsikūrusi šiaurinės Lietuvos širdyje, Šeduva supama miestelių, kupinų kultūros objektų, istorinių vietų ir natūralaus kraštovaizdžio grožio.
Nuo geležinkelių paveldu garsėjančio Radviliškio iki žydų kultūrinį palikimą saugančio Pakruojo, bei štetlo dvasią gaivinančios Šeduvos – ši teritorija atveria unikalią galimybę pažinti daugiakultūrę Lietuvos istoriją. Nesvarbu, ar esate istorijos mylėtojas, keliautojas, ar tiesiog ieškote, ką įdomaus nuveikti prie Šeduvos, Radviliškio ir Pakruojo rajonai siūlo gausybę atradimų.
Planuokite savo kelionę naudodamiesi žemiau pateiktais objektais ir apsilankykite vietinių turizmo centrų svetainėse, kur rasite naujausią informaciją ir rekomendacijas.
Šeduva
Šeduva – tai miestas Radviliškio rajono savivaldybėje, esantis 18 km į rytus nuo Radviliškio. Miestas yra seniūnijos centras ir turi urbanistikos paminklo statusą.
Istoriškai Šeduva pirmą kartą paminėta 1378 m., o 1654 m. miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, leidusios Šeduvai turėti savivaldą. Miestui buvo suteikta savivalda su burmistro ir tarėjo bei vaito ir skolininkų teismais. 1654 m. Šeduvos miestui suteiktas herbas. Miestas ne kartą nukentėjo nuo gaisrų ir karų, tačiau išlaikė savo istorinį paveldą.
Šeduva buvo štètlas. Jidiš kalba ,,štetl“ reiškia ,,miestelis“, o ypač miestelis, kuriame gyvena daug žydų. Istorinėje Lietuvos teritorijoje gyvavo šimtai tokių prekybinių miestelių kaip Šeduva, kuriuose vyko turgūs. Dauguma jų priklausė didikams, kvietusiems žydus ten įsikurti ir plėtoti ūkį. Žydai šiems miesteliams suteikė savitą charakterį.
XVII-XVIII a. štetlai klestėjo. Šeduvoje žydai gyveno nuo 1732 m. Istorinei Lietuvai patekus į Rusijos gniaužtus, štetlo ekonominė jėga sumenko. Nepaisant šio nuosmukio, štetlai globojo naujus žydų politinius judėjimus ir puoselėjo šiuolaikinę žydų kultūrą. 1897 m. Šeduvoje žydai sudarė 56 % miestelio gyventojų. Priartėjus XX a. jaunoji žydų bendruomenės karta pasuko pasaulietiškesniu keliu, nors daugelis štetlų žydų tradicinio gyvenimo būdo neapleido.
Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvo grūdai, linai, sėmenys, kiaulės ir žąsys; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų. 1871–1873 m., nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapo geležinkelis.
Miesto planas spindulinis, savaiminės raidos, turi ir planavimo elementų: centre yra keletas keturkampių kvartalų. Gatvių tinklas taisyklingas, pagrindinės gatvės sudaro kelias sankryžas, vienoje jų – keturkampė aikštė. Senojoje dalyje vyrauja XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės 1–2 aukštų pastatai. Gatvėse ir aikštėje gausu želdinių.
Šiandien Šeduvoje veikia paštas, bažnyčia, kultūros namai, biblioteka, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, Radviliškio dailės mokyklos Šeduvos filialas, lopšelis-darželis, globos namai.
Radviliškis
Radviliškis – Šiaurės Lietuvos miestas, esantis strateginėje vietoje tarp Šiaulių ir Panevėžio. Gyvenvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1567 metais, o pavadinimas kildinamas iš pavardės „Radvila“, nors tiesioginio ryšio su šia didikų gimine istoriškai nėra. Iki Antrojo pasaulinio karo Radviliškyje gyveno gausi žydų bendruomenė, deja šios tautinės mažumos pėdsakų mieste iki šių dienų išliko mažai.
Miesto raida itin glaudžiai susijusi su geležinkeliu – būtent nutiesus geležinkelio linijas XIX a. pabaigoje Radviliškis pradėjo augti ir tapo svarbiu transporto ir logistikos mazgu. Šis vaidmuo mieste juntamas iki šiol: čia veikia vienas didžiausių geležinkelio depų Lietuvoje, o geležinkelininkų profesija ilgą laiką buvo viena svarbiausių.
Šiandien Radviliškis – vidutinio dydžio miestas, kuriame darniai dera pramoninė praeitis ir paprastas kasdienis gyvenimas. Dauguma miesto erdvių formavosi sovietmečiu, todėl architektūroje vyrauja funkcionalumas. Čia veikia mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai, o miesto tapatybė siejasi su darbštumu, stabilumu ir tam tikru šiaurietišku santūrumu.
Radviliškio herbe vaizduojamas sidabrinis žirgas, simbolizuojantis judėjimą, susisiekimą ir miesto augimą. Iš žirgo nasrų sklindanti šviesa reiškia civilizacijos pažangą ir modernumą – tai užuomina į geležinkelio įtaką miesto raidai.
Radviliškyje yra įvairių maitinimo vietų, kur galima pasimėgauti gardžiais patiekalais. Taip pat mieste galite rasti viešbučių, kurie siūlo komfortiškus kambarius ar jaukius apartamentus.
Pakruojis
Pakruojis – nedidelis, bet istoriškai turtingas miestelis Lietuvos šiaurėje, įsikūręs prie Kruojos upės. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1531 m., jis augo kaip regiono prekybos ir amatų centras. Ypač svarbus Pakruojo istorijoje – žydų bendruomenės palikimas. Nuo XVIII a. pabaigos iki Holokausto miestelis buvo gyvas štetlas – tipiška Rytų Europos žydų gyvenvietė, kur žydų kultūra, religija ir kasdienybė susipynė su bendruomeniniu gyvenimu.
XIX a. Pakruojyje žydai sudarė didžiąją gyventojų dalį. Jie vertėsi prekyba, amatais, turėjo savo maldos namus, mokyklas, kepyklėles, krautuvėles. Šio laikotarpio simbolis – viena seniausių medinių sinagogų Lietuvoje, pastatyta 1801 m., kuri po restauracijos ir šiandien stovi kaip gyvas štetlo paveldas. Miestelio turgus, vykdavęs Šabo išvakarėse, traukė tiek vietinius, tiek apylinkių gyventojus.
Pakruojyje gyveno įvairialypė ir aktyvi žydų bendruomenė – čia kūrėsi labdaringos organizacijos, veikė religinės ir pasaulietinės mokyklos, klestėjo dvasinis gyvenimas. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu ši bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta. Šiandien buvusio štetlo atminimą saugo atnaujinta sinagoga, memorialai, o Pakruojis tampa svarbia vieta žydų kultūros paveldo maršrutuose.
Pakruojo istorija primena ne tik apie praeities skaudulius, bet ir apie kadaise klestėjusį daugiakultūrį gyvenimą, kurio pėdsakai vis dar regimi miestelio architektūroje, kultūriniame kraštovaizdyje ir atmintyje.
.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.png)
.jpg)
Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė (Pakruojo rajonas)
Pakruojo senoji gaisrinė – vienas iš išlikusių tarpukario laikotarpio techninio paveldo objektų, menantis miestelio ugniagesių savanorių veiklą. Pastatas išsiskiria savo architektūra ir istorine reikšme, atspindinčia vietos bendruomenės pastangas saugoti miestelį nuo gaisrų.
.png)
.png)
.png)
.jpg)
.jpg)
„Skonio namai Linda“ – tai jauki kavinė, įsikūrusi Radviliškio centre. Čia siūlomi įvairūs patiekalai, įskaitant dienos pietus, organizuojami banketai bei kiti renginiai.
.jpg)
„Central Hotel Radviliškis“ – tai 3 žvaigždučių viešbutis su restoranu, įsikūręs miesto centre. Klasikinio stiliaus interjeras, jauki atmosfera ir modernūs patogumai sukuria puikias sąlygas tiek poilsiui, tiek verslo kelionėms.
.png)
Smuklė Žarija – daugiau nei kaimo turizmo sodyba. Tai jauki kavinė Arimaičių ežero pakrantėje (netoli Šeduvos, ~8 km iki muziejaus „Dingęs Štetlas“).
.png)
Šeduvos malūnas – šimtametis, dar 1905 m. pradėtas statyti pastatas, išsiskiriantis savo architektūra, legendomis ir nepriekaištingai sutvarkyta aplinka.
.png)
„Panekelpių kaimas“ – tai jauki senovinė sodyba, įsikūrusi dviejų upių santakoje, šimtamečių liepų kaimynystėje. Sodyba skirta ramiam poilsiui, kūrybai, šventėms ir renginiams.
.jpg)
Radviliškio SPA – plaukimo baseinas – tai modernus sporto ir poilsio kompleksas, atidarytas 2017 m. pabaigoje. Čia galima aktyviai sportuoti, atsipalaiduoti pirtyse ar pasilepinti sūkurine vonia.
.jpg)
Šiaulių aeroklubas, įsikūręs Raudondvaryje, siūlo pramoginius, apžvalginius ir mokomuosius skrydžius sklandytuvais bei lėktuvais.
.png)
Šeduvos kultūros ir amatų centras įkurtas 2014 m. kaip bendruomenės kultūrinio gyvenimo židinys.
.png)
Šeduvos žirgynas, veikiantis nuo 1982 m., yra svarbus žirginio sporto centras Šiaurės Lietuvoje. Čia vyksta jojimo treniruotės, turnyrai, parodomosios programos, o kiekvieną žiemą rengiamos tradicinės „Kalėdinės taurės“ varžybos.
.png)
Vakariniame Radviliškio rajono pakraštyje, vadinamoje Šiaulės žemėje, tarp kalvų pastatytas 21 m aukščio bokštas.