Senieji receptai
- ingamakarkova
- 11-10
- 1 min. skaitymo
Be šio mažo popieriaus lapelio, tarpukario farmacijos pasaulis būtų kaip vakarėlis be muzikos – neįsivaizduojamas! Anksčiau vaistai buvo gaminami pagal individualų gydytojo receptą. Šis receptas, prikabintas prie vaistų buteliuko, yra vadinamas signatūra.
Signatūrose nurodomos paciento bei gydytojo pavardės ir tiksli vaistų vartojimo instrukcija.
Kiekviena vaistinė spaustuvėje užsakydavo sau pritaikytą signatūrą. Ant jos užrašydavo vaistinės pavadinimą, savininko pavardę, miestą ir telefono numerį.
Vaistininkai galėjo pasirinkti – ar užsakyti individualų brangiau kainuojantį piešinį, ar panaudoti spaustuvės siūlomą. Dažniausi simboliai: aplink taurę apsivijusi gyvatė, augaliniai motyvai ir Vytis. Pastaruosius matome ir Godos Bordonienės vaistinės Šeduvoje signatūroje. Ji nėra išskirtinė – tokia pat simbolika buvo pasirinkta ir, pavyzdžiui, Dusetų vaistinės receptams.
Signatūros turėjo skirtingas spalvas. Geltona spalva, kurią matote nuotraukoje, reiškė išorėje vartojamus vaistus - šiuo atveju akių lašus; balta nurodė vidiniam vartojimui skirtus vaistus, o mėlyna – injekcijas.