Pamišęs dėl kultūros

Miestelio šviesuolis Nochumas Bermanas

„Didžiausia problema dabar man yra iš daugybės abejotinos kokybės ir dažnai neskoningo turinio knygų išsirinkti gerą“, – rašė šeduvis Nochumas Bermanas. Šį laišką, kaip ir daugelį kitų, gavo tolimoje Amerikoje gyvenanti draugė, o gal labiau mylimoji Hinda Zarkaitė. Gyvendamas šiame name laiškuose klausinėjo apie Ameriką, kurioje, Bermanas buvo įsitikinęs, „gyvenimas visada greitu tempu juda į priekį“, ir pasakojo jai apie Šeduvą. Bet dažniausiai rašė apie knygas. Bemaž visada apie knygas, ištikimai.

Tik paklausykit: Šiuo metu skaitau Gėtės „Jaunojo Verterio kančias“; Vakarus leidžiu skaitydamas; Skaitau viską, kas pakliūna po ranka; Laisvu laiku mankštinu savo smegenis knygomis apie ekonomiką. Netyčia jas atradau, dabar turiu jas visas išstudijuoti. Ir taip toliau.

Susirašinėjimas tarp Šeduvos ir Klivlando truko trejus metus. Laiškuose nerado vietos užsiminti apie aistringus ir skaudžius jųdviejų atsisveikinimo bučinius, kuriais apibėrė Hindą Šeduvoje vieną 1937-ųjų dieną. Neklausinėjo apie neįvykusį pasimatymą, į kurį Hinda neatėjo, nes lijo lietus. Apie tai neužsiminė nė karto. Visada rašė apie knygas, kurias kaip pašėlęs skaitė jidiš, lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis.

0:00