Skubios krikštynos

Kaip Sulamita Nolienė pabėgo nuo mirties

1941-ųjų rugpjūčio pabaigoje vos per kelias dienas Liaudiškių miške buvo sušaudyti visi miestelio žydai. Gyvos liko trys šeimos. Apniukusią rugsėjo šešioliktosios dieną jos buvo pakrikštytos šioje bažnyčioje. Miestelio gydytojas bei prekybininkai, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyviai savanoriai su žmonomis ir vaikais. Iš viso – vienuolika asmenų.

Miesto inteligentai sutiko būti jų krikštatėviais. Vylėsi, kad tapusius katalikais juos pavyks išgelbėti nuo mirties. Žmonės siuvosi krikšto drabužius, mokėsi poterių ir krikščionybės pradmenų, išsirinko naujus vardus. Ceremonijoje dalyvavo pilna bažnyčia šeduvių.

Krikštas pratęsė jų gyvenimą, bet gyvybės - neišgelbėjo. Gyva liko tik Sulamita Nolienė. Netrukus po krikšto buvo nužudytas jos vyras ir du vaikai, tačiau pačiai pavyko pabėgti. Prelato Mykolo Karoso globojama, ji savaitę slėpėsi bažnyčios rūsyje po altoriumi. Vėliau kunigas surado saugesnę vietą – perkėlė ją į netoliese esantį kaimą, pas vienkiemyje gyvenančią Paluckų šeimą. Su ja Nolienė prabuvo ilgus karo metus.

Šioje bažnyčioje buvo pakrikštytas 1943 metais gimęs Sulamitos sūnus. Tuomet jis vadintas Petriuku.

0:00