Prasti reikalai mokykloje

Nochumo Finkelio bėdos dėl švaros ir kalbos

Užeikime į žydų mokyklą, stovėjusią kažkur čia, visai netoliese. Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt antrais metais vienoje iš keturių klasių aimanuoja mokyklos direktorius Nochumas Finkelis. Mokyklos apžiūrėti atvyko inspektorius, o čia ant grindų mėtosi plytgaliai, lentgaliai, duonos riekės. Gal nepastebės? Kur tau! Iš karto susierzino pamatęs, jog klasės užlaikomos nešvariai. Ataskaitoje parašė: „Mokykloj reikalinga tvarka neišlaiko kritikos.“

Tuo direktoriaus bėdos nesibaigė, mat inspektorius skubėjo tikrinti mokinių lietuvių kalbos žinių. Aha, lietuviškai šiek tiek supranta, bet skaito labai blogai... Priekabiam svečiui buvo baisiausia, kad ne ką geriau sekėsi pačiam lietuvių kalbos mokytojui Ilijonui, su kuriuo susikalbėti lietuviškai buvo tiesiog neįmanoma. Kodėl, klausė inspektorius, nepasamdomas valstybinę kalbą mokantis mokytojas?

Su panašiais sunkumais susidūrė nemažai žydų mokyklų vadovų. Tai buvo pirmoji karta, pradėjusi mokytis lietuvių kalbos. Užduotis nelengva – tuomet nebuvo lietuvių kalbos vadovėlių, pritaikytų tautinėms mažumoms. Be to, pradinių mokyklų mokytojams tik po metų buvo iškeltas reikalavimas gerai mokėti lietuvių kalbą.

0:00