Didvyriai šešėliuose
- ingamakarkova
- 11-11
- 1 min. skaitymo
Įsivaizduokite laikus, kai gailestingumas galėjo kainuoti gyvybę.
Tokiame pasaulyje 1941–1945 metais gyveno kunigas Mykolas Karosas ir kiti Lietuvos gyventojai, ištiesę pagalbos ranką mirti pasmerktiems žydams.
1941 metų rugsėjo 16 dieną Mykolas Karosas pakrikštijo tris Šeduvos žydų šeimas – iš viso 11 žmonių, kurių nenužudė vasarą organizuotų Šeduvos žydų žudynių metu. Buvo viliamasi, kad galbūt krikštas turės įtakos jų išgyvenimui.
Deja, nepadėjo. Netrukus naciai su vietiniais kolaborantais visus sušaudė.
Išskyrus Sulamitą Nolienę - ji pabėgo. Likusi viena, be vaikų, vyro, kaimynų žydų, ji kreipėsi į žmogų, kuriuo galėjo pasitikėti - Mykolą Karosą. Kunigas moterį paslėpė bažnyčios rūsyje ir vėliau surado ilgalaikį prieglobstį ūkininkų Paluckų šeimoje. Jų dėka Sulamita išgyveno karą.
Žydų gelbėjimas reiškė didžiulį pavojų ir daugybę iššūkių visiems sunkiu karo metu. Ir visgi atsirado nepabūgusiųjų - skirtingų profesijų, amžiaus, tikėjimo didvyrių. Jų poelgiai buvo nesavanaudiški, paremti meile, gailesčiu ir tikėjimu, kad tai, ką darė, buvo teisinga.
Žydų gelbėtojai verti mūsų didžiausios pagarbos. Šiandien, kovo 15 dieną, minime jų dieną.