Apie kovą su alkoholiu

Viekšnių vidurinėje mokykloje surengtas blaivybės vakaras, XX a. pirma pusė. Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kolekcija.

“Žmonės geria besisveikindami, geria skirdamiesi. Jie geria būdami alkani: mat tuo būdu nori badą numalšinti; geria ir sotūs, norėdami apetitą sužadinti. Kai šalta, jie geria: mano, sušilsią; kai šilta yra, tai karščiui suminkštinti taip pat geria. Geria, kai miegas ima - mano tuo būdu įgausią dvasios budrumą; kai miegas neima, tai norėdami užmigti vėl geria. Jie geria iš nuliūdimo, geria ir iš linksmumo. Geria krikštynose, geria ir laidotuvėse. Žodžiu, geria ir geria.”

Neišsigąskit, čia ne apie mus. Čia aprašyti Lietuvos gyventojų gėrimo ypatumai 1923 m.

Tarpukario Lietuvos blaivininkai stipriai kovojo prieš alkoholio vartojimą. Jie steigė blaivybės draugijas, leido edukacinius leidinius, pasakojančius apie alkoholio žalą, organizavo sporto renginius ir parodas, rengė viešas paskaitas. Į kovą prieš alkoholį stojo ir valstybė, ir Bažnyčia.

Spaudoje alkoholis buvo neretai sarkastiškai vadinamas “karaliumi alkoholiu”, o jį dažnai gurkšnojantieji - karaliaus alkoholio tarnais. Visokiausių aludžių savininkai nebuvo itin mėgiami. Miesteliuose neretai tai buvo žydų tautybės verslininkai.

Įdomus faktas: tarpukariu buvo suvartojama aštuonis kartus mažiau alkoholinių gėrimų nei dabar.